vir

vir̃ interj. NdŽ kartojant nusakomas: 1. vieversio čiulbėjimas: Vir vir vir vir, vieversėli, tu su manim giedok kartu A1885,56. 2. greitas vingiuojamas bėgimas: Žiurkelė vir̃ vir̃ vir̃ par gryčią ir parlėkė Ėr. Užlipu ant aukšto – tik vir vir pacas kaip katė didumo Mžš. Kad lekia voverytė, tik vir̃ vir̃ vir̃ aukštyn pušin Svn. Vir vir iš paupės kiaunė Užp. | Aš biškį tik priguliau an šieno, tuoj vabolėliai vir̃ vir̃ vir̃ ir virvena (ropinėja) Slm. Vir̃ vir̃ vir̃ nūlėkė didžiausia gyvatė Rdn. Vir vir vir šikšnosparnis pastogėms laksto Dr. 3. greitas mosavimas, kirbėjimas, virpėjimas: Vir vir vir gėriuko uodegytė virvena, kai žinda Ds. Ta uošvėnė vir̃ vir̃ vir̃ pradėjo virvėti Tn. Pamačiau – tik medžių lapai vir vir juda tankiai [prieš viesulą] Ktk. Vilkas guli po žabais, dreba, jo uodega vir vir vir dreba Kp. 4. greitas sukimasis: Čia vir̃ vir̃ vir̃ rankon i an šito šakalio matoja [siūlus], an verpsto šito Pb. Vir vir vir vir naujas ratelis, truk truk truk truk šilkų kuodelis d. 5. byrėjimas, tekėjimas: Ana tuoj – ašarytės vir vir vir par žandžiukus ir rieda Slk. Tik kas – vir̃ vir̃ verkia Rs. 6. tęsiamas garsas: Iš mūs (lietuvių) juokdavosi [sibiriečiai]: kaip jūs kalbat, ka nenutrūksta – vir̃ vir̃ vir̃, vir̃ vir̃ vir̃ PnmŽ. Kulkos tik par mano galvą vir̃ vir̃ vir̃ Klt. | Vir̃ vir̃, ka rašo kaži ką, ka rašo! Krš.